plik


PAPILDO .RA`O MOKINYS PRIE}IjROS TARNYBA MOKINIO GIMIMO DATA MOKINIO KODAS vieta lipdukui su kodu metai mnuo diena disleksija GIMNAZIJOS TRE IOS KLASS MATEMATIKOS IR GAMTOS DALYKr EGZAMINAS Instrukcija moksleiviui 2007 BALANDIS 1. Patikrink, ar egzamins rinkinyje yra 14 puslapis. Jeigu trukts laps, ar aiaip kas u~klikts, praneak mokytojui. 2. `iame puslapyje ir atsakyms lape /raayk savo kod ir gimimo dat. 3. Atid~iai skaityk visus tekstus ir u~duotis. Darbo laikas: 4. U~davinis sprendimus u~raayk juodos spalvos aratinuku arba 120 minu is plunksna. Nevartok korektoriaus. 5. U~daviniai nuo 1 iki 25 turi pateiktus keturis atsakymus: A, B, C, D. Galims gauti Jiems atsakyms lape atitinka toks langelis iadstymas: bals skai ius: 50 A B C D Parink tiktai vien atsakym ir jam atitinkant/ langel/ pada~yk aratinuku, pvz., jeigu pasirinkai atsakym "A", tai aitaip: 6. }ymdamas atsakymus, stenkis neklysti, bet jeigu jau apsirikai, klaidingai pa~ymt atsakym apibrauk ratuku ir pa~ymk kit. 7. Nurodytose vietose aiakiai /raayk u~davinis nuo 26 iki 34 sprendimus. Klaidingus atsakymus perbrauk. 8. Redaguodamas u~davinis atsakymus, gali pasinaudoti juodraa iu. U~raaai juodraatyje nebus tikrinami ir vertinami. Skms! GM-1-072 Informacija u~daviniams 1.  6. Jkros druskingumas nustatomas iatirpintos druskos grams kiekiu viename jkros vandens kilograme ir pateikiamas promilmis (0 ). Vidutiniakai viename jkros vandens kilograme yra 34,5 g iatirpints /vairis drusks (kitaip sakant: vidutiniakas jkros vandens druskingumas yra lygus 34,50 ). Baltijos jkros druskingumas (vidutiniakai 7,80 ) yra ~ymiai ma~esnis negu vandenyns, k galima paaiakinti baseino dyd~iu (didelis upis vandens pritekjimas), klimato slygomis (ma~as garavimas) bei ribotu vandens keitimusi su vandenyns resursais. N valstybis sienos Baltijos jkros druskingumas laivo kelias druskingumo izolinijos Pagal: J. Kondracki, Geografia fizyczna Polski, Warszawa 1988. U~davinys 1. (0-1) .veikdamas keli ia Kopenhagos / Oulu, laivas plaukia per Baltijos jkros vandenis, kuris druskingumas A. ma~ja. B. didja. C. nesikei ia. D. prad~ioje didja, vliau ma~ja. U~davinys 2. (0-1) Laivas, kuris plauk ia Kopenhagos / Oulu, judjo A. pietry is kryptimi. B. pietvakaris kryptimi. C. aiaurs-vakars kryptimi. D. aiaurs-ryts kryptimi. Puslapis 2 ia 14 U~davinys 3. (0-1) Slyginai didel/ druskingum Danijos ssiauriuose (nuo 100 iki 300 ) lemian iai /takoja A. sniego krituliai. B. didelis upis vandens pritekjimas. C. ma~as garavimas. D. pastovus vandenyno vandens pritekjimas. U~davinys 4. (0-1) Viena tona vidutiniakai druskingo vandens ia Baltijos jkros turi apie A. 0,078 kg druskos. B. 0,78 kg druskos. C. 7,8 kg druskos. D. 78 kg druskos. U~davinys 5. (0-1) Druskingum, kintant/ nuo 20 iki vira 200 , turi vandenys iailgai krants tos valstybs, kuri pieainyje yra pa~ymta skai iumi A. 1 B. 2 C. 3 D. 4 U~davinys 6. (0-1) Nurodyk rinkin/, kuriame pieainio skai iams taisyklingai pateikta valstybis pavadinimus. A. 1-Suomija, 2-`vedija, 3-Estija, 4-Danija B. 1-`vedija, 2-Norvegija, 3-Lietuva, 4-Vokietija C. 1-`vedija, 2-Suomija, 3-Lietuva, 4-Danija D. 1-Norvegija, 2-`vedija, 3-Estija, 4-Danija U~davinys 7. (0-1) }emlapyje, masteliu 1 : 10 000 000, kelio ilgis yra lygus 7,7 cm. Tikrovje mararutas turi A. 7,7 km B. 77 km C. 770 km D. 7700 km Puslapis 3 ia 14 U~davinys 8. (0-1) Mokiniams reikjo gauti 5 procents druskos tirpal vandenyje. Jie dirbo pasidalij / keturias grupes. Lentelje pateikta ais grupis panaudots komponents mass. Grup Druskos mas Vandens mas I 1 g 20 g II 1 g 19 g III 5 g 100 g IV 5 g 95 g Kurios grups taisyklingai parinko komponents mases? A. Tiktai III grup. B. Tiktai IV grup. C. I ir III grups. D. II ir IV grups. Informacija u~daviniams 9. ir 10. Pieainiuose pavaizduota naudojamo susikalbti jkroje Tarptautinio signals kodo signalins vliavls. III IV I II U~davinys 9. (0-1) Kuris ia pavaizduots vliavlis pieainis turi 4 simetrijos aais? A. I B. II C. III D. IV U~davinys 10. (0-1) Kuris ia pavaizduots vliavlis pieainis neturi simetrijos centro? A. I B. II C. III D. IV Puslapis 4 ia 14 Informacija u~daviniams 11. ir 12. Rimta problema yra Baltijos jkros u~teraimas biogeninmis med~iagomis. Diagramos pavaizduoja Baltijos jkros aalis procentin Baltijos jkros tara azoto junginiais (diagrama a) ir fosforo junginiais (diagrama b) 1995 metais. Diagrama a Diagrama b Vokietija Lietuva Vokietija Lietuva 2% 5% 3% 4% Rusija Lenkija Lenkija Rusija 11% 37% 28% 19% Estija 6% Estija 3% Danija Danija 9% 7% `vedija Suomija Suomija 17% 9% `vedija 9% Latvija Latvija 13% 12% 6% Pagal: www.naszbaltyk.pl U~davinys 11. (0-1) Lenkijos procentinis dalyvavimas teraiant Baltijos jkr azoto junginiais 1995 m. buvo toks, kaip A. `vedijos ir Rusijos kartu. B. Rusijos ir Latvijos kartu. C. Danijos ir Suomijos kartu. D. Rusijos ir Suomijos kartu. U~davinys 12. (0-1) Keturi mokiniai band pagal diagramas nustatyti, ar 1995 metais ia Lenkijos teritorijos / Baltijos jkr pateko daugiau tons azoto junginis, ar fosforo junginis. `tai js atsakymai: Petras  Pateko daugiau tons fosforo junginis. Ieva  Pateko daugiau tons azoto junginis. Tomas  . Baltijos jkr pateko tiek pat tons azoto kaip fosforo junginis. Onut  Ne/manoma apskai iuoti, kadangi trkksta duomens dl ais junginis taraos mass. Kas atsak teisingai? A. Ieva B. Tomas C. Petras D. Onut U~davinys 13. (0-1) Parink sakin/, kuris yra teisingas atsi~velgiant / vanden/ kaip chemin/ jungin/. A. Vanduo priklauso angliavandeniams. B. Vandens chemin sudt/ galima keisti. C. Vandens chemins sudties negalima keisti. D. Vanduo priklauso hidroksidams. Puslapis 5 ia 14 U~davinys 14. (0-1) Kiek atoms sudaro vandens molekul ir kiek elements yra jos sudtyje? A. Du atomai, trys elementai. B. Trys atomai, du elementai. C. Trys atomai, vienas elementas. D. Du atomai, du elementai. U~davinys 15. (0-1) Kiek grams vandenilio ir kiek grams deguonies yra 72 g vandens? (Atomins mass: MH = 1 u, MO = 16 u) A. vandenilio  8 g, deguonies  64 g B. vandenilio  2 g, deguonies  16 g C. vandenilio  48 g, deguonies  24 g D. vandenilio  64 g, deguonies  8 g Informacija 16. u~daviniui Med~iagos specifin ailuma, tai energijos kiekis, kurio reikia 1 kg med~iagos temperatkr pakelti 1C. Lentelje pateikta nekuris skys is, turin is 20C temperatkr, specifin ailuma. # # J Specifin ailuma # # Skystis # # kg "C # # Acto rkgatis 2050 Lins aliejus 1840 Parafino aliejus 2200 Vanduo 4180 Pagal: W. Mizerski, Tablice fizyczno-astronomiczne, Warszawa 2002. U~davinys 16. (0-1) . keturis vienodus indus /pilta po 200 grams: acto rkgaties, lins aliejaus, parafino aliejaus ir vandens (/ kiekvien ind skirtingo skys io). Kiekvieno skys io pradin temperatkra buvo 20C. Kiekvien ind paveikta vienodu energijos kiekiu. Labiausiai padidjo A. acto rkgaties temperatkra. B. lins aliejaus temperatkra. C. parafino aliejaus temperatkra. D. vandens temperatkra. Puslapis 6 ia 14 Informacija u~daviniams 17. ir 18. Pieainiuose pavaizduoti vandens skaitiklio parodymai rugsjo 1 ir spalio 1 dienomis. rugsjo 1 d. spalio 1 d. U~davinys 17. (0-1) Apskai iuok, apvalinant iki sveikojo skai iaus, kiek kubinis metrs vandens sunaudota nuo rugsjo1 iki spalio 1 dienos. A. 16 m3 B. 17 m3 C. 18 m3 D. 22 m3 U~davinys 18. (0-1) Spalio pirm dien vandens skaitiklis rod 126,205 m3. Koks bus vandens skaitiklio parodymas sunaudojus sekan ius 10 litrs vandens? A. 136,205 m3 B. 127,205 m3 C. 126,305 m3 D. 126,215 m3 U~davinys 19. (0-1) Vamzd~iu, kurio pjkvio plotas S, nutekan io skys io tkris (V) apskai iuojamas pagal formul: V = Svc t, kur vc reiakia skys io tekjimo greit/, t  tekjimo laik. Kuri formul, skirta apskai iuoti skys io tekjimo vamzd~iu grei iui, yra taisyklingas auka iau pateiktos formuls performavimo rezultatas? V St S A. vc = B. vc = C. vc = VSt D. vc = St V Vt U~davinys 20. (0-1) Juozuko tvai nupirko 36 butelius mineralinio vandens. Butelis tkriai: 0,5 litro ir 1,5 litro. Kartu jie nupirko 42 litrus vandens. Priimk, jog x reiakia 0,5 litro tkrio butelis skai is, y  1,5 litro tkrio butelis skai is. Kurios lyg is sistemos pagalba galima apskai iuoti, kiek nupirkta mineralinio vandens ma~esniais buteliais ir kiek didesniais? x + y = 42 x = 36 # # - y x + y = 36 x = 42 # # - y A. #0,5x +1,5y = 36 B. #0,5x +1,5y = 42 C. #(x + y)(0,5 +1,5) = 42 D. #0,5y +1,5x = 36 # # # # U~davinys 21. (0-1) Kuris vektorius taisyklingai parodo aviesos spindulio krypt/ pereinant jam ia oro / vanden/? aviesos oras spindulys 1 2 3 vanduo 4 A. 1 B. 2 C. 3 D. 4 Puslapis 7 ia 14 U~davinys 22. (0-1) Ia debesio krentantis vandens laaas prad~ioje judjo greitjan iu judjimu, vliau tolyginiu judjimu. Iarink pieainius, kuriuose taisyklingai pavaizduotos jgos veikian ios r vandens laa pradinje ir galutinje kritimo fazje ( Fo reiakia oro pasiprieainimo jg, r Fg  sunkio jg). r r r Fo F Fo o r r r r F g F g F g F g I II III IV A. Pradin faz  pieainys II, galutin  pieainys III B. Pradin faz  pieainys I, galutin  pieainys III C. Pradin faz  pieainys II, galutin  pieainys IV D. Pradin faz  pieainys IV, galutin  pieainys I U~davinys 23. (0-1) Upis vandenys, formuodami krants reljef, kartais sudaro atskirus vandens telkinius. Iliustruojant a/ proces, nustatyk taisykling pieainis tvark. 3 1 2 paplaujamas krantas ups srov akumuliacija A. 1-2-3 B. 3-2-1 C. 3-1-2 D. 1-3-2 U~davinys 24. (0-1) Vandens ekosistemoje fitoplanktonas (augalinis planktonas) atlieka A. producents vaidmen/. B. skaidytojs vaidmen/. C. I-os eils konsuments vaidmen/. D. aukatesnis eilis konsuments vaidmen/. U~davinys 25. (0-1) Gyvsjs fitoplanktono forms nesutinkama jkrs ir vandenyns dideliuose gyliuose, kadangi viss pirma A. tenai per ~ema temperatkra. B. / tenai patenka per ma~ai aviesos. C. tenai per didelis slgis. D. tenai per ma~ai maisto. Puslapis 8 ia 14 Informacija u~daviniams 26. ir 27. Schemoje pavaizduotas fitoplanktono produkcijos dyd~io bei patenkan ios / Baltijos jkr aviesos kiekio keitimasis paskirais mets laikais. aviesa fitoplanktono produkcija }iema }iema Pavasaris Vasara Ruduo Pagal: www.naszbaltyk.pl U~davinys 26. (0-1) Kuriuo mets laiku / Baltijos jkros vandenis patenka daugiausia aviesos? Atsakymas: ............................................. Kuriuo mets laiku fitoplanktono produkcija Baltijos jkroje yra did~iausia? Atsakymas: ............................................... U~davinys 27. (0-2) Lentelje pateiktos keturios hipotezs. .raayk aalia kiekvienos ia js atitinkamai: taip  jeigu schemos analiz patvirtina hipotez, ne  jeigu jos nepatvirtina. En. Hipotez taip / ne 1. Fitoplanktono produkcija Baltijos jkroje yra did~iausia tuomet, kai / j patenka did~iausias aviesos kiekis. 2. Fitoplanktono produkcija ma~ja visuomet, kai patenkantis / Baltijos jkr aviesos kiekis ma~ja. 3. Fitoplanktono produkcija Baltijos jkroje yra ma~iausia tuomet, kai patenka / j ma~iausias aviesos kiekis. 4. Fitoplanktono produkcijos ma~jimo prie~astimi gali bkti tiek didelio, kaip ir ma~o aviesos kiekio patekimas / Baltijos jkr. Puslapis 9 ia 14 U~davinys 28. (0-2) . tua ius prad~ioje vazonus, kokie pavaizduoti pieainiuose, vienodu ir tolygiu srautu buvo pilamas vanduo. Br~iniuose I  IV schemiakai pavaizduota, kaip priklauso vandens lygio aukatis vazone nuo jo pripildymo laiko. Po kiekvienu vazonu /raayk atitinkamo br~inio numer/. vandens lygio vandens lygio aukatis aukatis laikas laikas vandens lygio vandens lygio aukatis aukatis laikas laikas U~davinys 29. (0-2) Kibire yra x litrs vandens, tuo tarpu puode  y litrs vandens. Kiek litrs vandens bus kibire ir kiek puode, jeigu: 1. ia kibiro perpilsime / puod 1,5 litro vandens; 2. pus vandens ia puodo perpilsime / kibir? .raayk / lentel atitinkamus algebrinius reiakinius. Vandens kiekis (litrais) kibire puode Prad~ioje x y 1. Perpylus ia kibiro / puod 1,5 litro vandens. Prad~ioje x y 2. Perpylus pus vandens ia puodo / kibir. Puslapis 10 ia 14 U~davinys 30. (0-4) Per 30 diens laikotarp/ 1600 W galios arbatinuku buvo aildomas vanduo vidutiniakai po 15 minu is / dien. Apskai iuok kain elektros energijos, kuri sunaudojo arbatinukas per t 30 diens laikotarp/. Priimk, jog 1 kWh elektros energijos kaina yra lygi 32 gr. U~raayk apskai iavimus. Atsakymas: ............................................................................................................................ U~davinys 31. (0-3) Br~iniuose pavaizduota nekuris med~iags tirpumo vandenyje priklausymas nuo temperatkros. druskos tirpumas dujs tirpumas 300 120 250 KNO3 90 200 NaNO3 150 60 CuSO4 HCl 100 30 SO2 50 NH3 20 60 100 0 40 80 20 40 60 80 100 0 temperatkra (C) temperatkra (C) Pagal: W. Mizerski, Tablice chemiczne, Warszawa 2003. Pagal br~inius papildyk sakinius. Kylant temperatkrai druskos tirpumas .........& & & ..............., dujs ......................& ........ . didja / ma~ja didja / ma~ja 100 g vandens, kurio temperatkra 50C, galima iatirpinti ne daugiau kaip & ............... g NH3. Norint 50 g vandens iatirpinti 75 g NaNO3, reikia paaildyti vanden/ iki ma~iausiai ........... C temperatkros. Puslapis 11 ia 14 tirpumas tirpumas (g/100 g vanden s) (g/100 g vandens) Informacija u~daviniams 32. ir 33. Numatyta supilti nuo potvynio saugojant/ ~ems pylim, kurio skersinis pjkvis turs lygiaaons trapecijos form, kurios pagrindai bus 6 m ir 16 m ilgio, bei 12 m auka io. Ta iau ia tikrsjs reikia supilti aukatesn/ pylim, nes per du metus ~em suslkgs ir pylimo aukatis suma~s 20% (pylimo papds plotis ir virakns plotis nepasikeis). U~davinys 32. (0-4) Pagal pateikt informacij apskai iuok, kiek kubinis metrs ~ems reikia atve~ti siekiant supilti 100-metrs ilgio apsauginio pylimo (sta iosios prizms formos) atkarp. U~raayk apskai iavimus. Atsakymas: ............................................................................................................................ Puslapis 12 ia 14 U~davinys 33. (0-4) Pylimo ~emei galutinai suslkgus, norint suma~inti vandens persisunkim, ant pylimo alaito nuo vandens puss reikia sudti molio sluoksn/. Apskai iuok 100 m ilgio pylimo atkarpos paviraiaus plot, kur/ reiks padengti moliu (pylimas yra sta iosios prizms formos). U~raayk apskai iavimus. Rezultatus pateik su matavimo vienetu. molio sluoksnis Atsakymas: ....................................................................................................................... U~davinys 34. (0-3) Papildyk sakinius po pieainiu, /raaant taaks vietose atitinkamus ~od~ius, parenkant juos ia pateikts ~od~is sraao. Kai Krynica Morska vietovje Saul yra kulminacijos taake, tai Midzyzdroje vietovje kulminacijos taake .................................................... . ji jau buvo / jos dar nebuvo Jeigu Midzyzdroje vietovje yra 12.00 valanda vietiniu (sauls) laiku, tai Krynica Morska vietovje Saul kulminacijos taake ....................................................................... . buvo anks iau / bus vliau Krynica Morska vietovje ir kitose vietovse, esan iose ant 19302 E dienovidinio, Saul yra kulminacijos taake .................................................................. . tuo pa iu metu / skirtingu metu Puslapis 13 ia 14 Juodraatis Puslapis 14 ia 14

Wyszukiwarka

Podobne podstrony:
Arkusz GM 4 072 (2)
Arkusz GM 7 072 (2)
ARKUSZ GM P1 132
ARKUSZ GM M1 132
GM M8 115 ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM M8 115
ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM P1 115
GM P1 125 ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM P1 125
ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM M1 115
GM P7 115 ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM P7 115
GM M7 115 ARKUSZ DIAGNOSTYCZNY GM M7 115

więcej podobnych podstron